Aktualijos

    Dobelėje esančiame didžiausiame Europoje alyvų sode, kurio grožis svaigina lankytojus kiekvieną gegužę, patyrėme nenusakomų įspūdžių – lietui lyjant pasivaikščiojome tarp žydinčių alyvų, pasigėrėjome milijonais žiedų, mėgavomės jų kvapu ir grožiu. Selekcininkas Pėteris Upytis po Antrojo pasaulinio karo čia pasodino pirmąsias alyvas. Dabar maždaug 4 ha plote auga daugiau nei 200 įvairių rūšių alyvų ir jų hibridų. Sodo įkūrėjo, selekcininko, fotografo ir kolekcionieriaus Pėterio Upyčio muziejuje susipažinome su jo darbais ir asmenybe. P.Upyčio sode dabar yra įsikūręs Latvijos sodininkystės institutas, kuriame galima įsigyti alyvų ir kitų dekoratyvinių augalų sodinukų.

Ypatingai dėmesį patraukė ir kitas Dobelėje ant Beržės upės kranto aplankytas objektas – Lilijos ir Alfredo Štelmacherių sukurtas akmenų parkas. Jis daug kartų apdovanotas gražiausių sodų konkursuose. Lietaus nuplautų akmenų ekspoziciją, rinktą keletą dešimtmečių, papildo dekoratyvinių augalų kompozicijos. Visai šalia Štelmacherių akmenų parko yra Ženijos ir Aivaro Klūgių sukurtas landšaftinis sodas. Sodui vaizdingumo suteikia tvenkinys, žolynai su įvairiaspalvių dekoratyvinių augalų lysvėmis, seni medžiai.

    Pasigėrėjus žmonių rankomis išpuoselėtais sodais, pasukome link Puokainių miško, esančio  vos 13 km už Dobelės. Jau iš anksto buvome nusiteikę čia ieškoti kažko nepaprasto, nesuprantamo ir intriguojančio. Puokainiai dažnai vadinami Latvijos „X-failais“. Paslaptingos akmenų upės, krūsnys, pylimai ir ypatingi pavieniai vardais vadinami akmenys sukėlė fantastiškų spėliojimų ir prielaidų. Negalima nuneigti tik to, kad Puokainiai yra galingų energijos srovių vieta. Čia tvyro slėpiningo miško energetika, vilioja piliakalniai ir po juos išsibarstę, kaip teigiama, įvairias ligas gydantys akmenys. Miško gidė Aina parodė „Dievo lova“ vadinamą akmenį – jį lanko poros, norinčios susilaukti vaikų. Prie „Tėvo akmens“ bandėme pamatyti savo aurą. Ant miške esančio akmens „Laimos stalas“ sugalvojome norus, o kad jie išsipildytų – palikome tai, ko niekas negalės paimti – dainą. Gidės teigimu, iš dunksinčių Puokainių miško medžių galima pasisemti energijos, o akmenys padeda gydyti ligas. Neatmenamais laikais čia buvusi šventvietė, o šiandien ši vietovė įdomi savitu vaizdingu kraštovaizdžiu ir savo energetinėmis galiomis.

Paskutinis kelionės taškas – Tervetės gamtos parkas, esantis apie 80 km nuo Šiaulių. Tai tikras nuotykis ir atradimas šeimoms, ypatingai – atvykstančioms su vaikais, todėl žmonių ten pilna net lyjant. Tervetės upės senvagė su gražiai sutvarkytu landšaftu, istoriniai žiemgalių pėdsakai ir paslaptingas Pasakų pasaulis, kuriame sau vietą susirado rašytojos Anos Brigaderės pasakų veikėjai, prie kurių kiekvienas norėjo nusifotografuoti. Nors tą dieną Raganų šile ir nesutikome jos šeimininkės, tačiau galėjome apžiūrėti raganos Kukos valdas, nepastebimi įsmukti į Velnio irštvą, įveikti į debesis vedantį Svajonių tiltą.

Kelionės diena buvo per trumpa, kad suspėtume aplankyti Nykštukų miestą, pakeliauti miško traukinuku bei pamatyti kitas neįtikėtinas Pasakų miško vietas. Liūliuojami malonaus nuovargio bei  gausybės įspūdžių net nepastebėjome, kaip mūsų autobusas įsuko į Verslo inkubatoriaus aikštelę.